Šunų veislių pirminės užduotys

Šunų veislių pirminės užduotys


Šunų veislių pirminės užduotys

 


Senaisiais laikais žmonių gyvenimas Vidurio Europoje buvo daug sunkesnis negu šiandien. Daug žmonių vertėsi žemdirbyste. Dažnai žvėriena puikiai paįvairindavo vienpusį valgiaraštį. Miestai buvo mažesni. Žymiai daugiau žmonių gyveno kaimo gyvenvietėse ir vienkiemiuose. Nudirbti kasdienius darbus žmonėms talkindavo šunys. Jie būdavo panaudojami įvairiose srityse.  

Bandšuniai, sarginiai šunys ir kiemsargiai. 
Bandšuniams priklauso šios veislės ir jų protėviai: vokiečių aviganiai, koliai, barzdotieji koliai, borderkoliai, briarai, šelčiai, bobteilai, belgų aviganiai, Pirėnų aviganiai, lenkų žemumų aviganiai, australų aviganiai. 
Bandšuniai: ši šunų grupė prižiūri, kad laisvai besiganantys naminiai gyvūnai (ypač avys), galvijai, ožkos, žąsys neišeitų iš jiems skirtos teritorijos, ir kad pavieniai gyvūnai neatsiskirtų nuo bandos. Jie saugoja, kad ganomieji gyvūnai nenubėgtų į arimą, svetimą teritoriją arba išvis nepabėgtų. 
Bandšuniai dirba kartu su aviganiu arba kerdžiumi. Šie šunys gano labai susikoncentravę, kantriai ir būna pasiruošę atitinkamai reaguoti į skirtingus signalus – žodžius, švilpesius arba rankos mostus. 
Instinktas sergėti bandą ginti reikiama kryptimi arba atskirti pavienius gyvūnus yra kilęs ne iš vilkų gaujos socialinės elgsenos, bet iš elgsenos, susijusios su medžiokle ir laimikiu. Panašiai kaip vilkai, persekiodami elnių arba kitų medžiojamųjų gyvūnų bandas jas apsupa ir atskiria vieną gyvūną, taip bandas saugo ir šunys. Tik nėra paskutiniojo veiksmo – medžiojamo gyvūno užpuolimo ir papjovimo.  
Galvijų varovai. Jiems priskiriami rotveileriai, Berno zenenhundai, didieji šveicarų zenenhundai, flandrų buvjė. 
Galvijų varovų grupės šunys daugiausia dideli, sunkesni, ir už bvandšunius labiau pasirengę gintis. Galvijus (daugiausia jaučius) varydavo ir jie. Galvijų varovų šunų svarbiausia užduotis buvo ne ganyti bandą, bet jiems patikėtus gyvūnus ir jų šeimininką lydėti kelionėje, dažniausiai – į skerdyklą arba bandą ginti į Alpių pievas, parginti ir ją saugoti. Dažnai dideli ir stiprūs šunys buvo kinkomi į vienratį vežimaitį ir jie nuveždavo pieną į pieninę. 

Bandos sarginiai šunys:
šie šunys ir anksčiau, ir dabar naudojami saugoti bandas. Avis, piemenis ir jų turtą jie turi apsaugoti nuo keturkojų ar dvikojų plėšikų. Šie šunys turi būti atitinkamai dideli ir pajėgūs gintis, be to – stiprūs ir paklusnūs, nes jie gano atokiose kalnų pievose arba didelėse Rytų Europos ir Eurazijos lygumose. Galvijų vokiškų ar angliškų sarginių šunų veislių nėra. Šios veislės kilusios iš kitų Europos šalių. 

Bandos sarginiai šunys. Prie šių veislių šunų, kuriuos dresuojant reikia daug subtilumo, nors jie ir atrodo kaip meškinai, priklauso: kuvasai, Pirėnų kalnų šunys, komondorai, Kaukazo aviganiai, Anatolijos karabašai. 
Sarginiai ir kiemo šunys: suprantama, visada būdavo šunų, kurie likdavo namuose ir saugodavo namus bei ūkį. Tokie šunys turėdavo būti kantrūs ir draugiškai elgtis su šeimos nariais ir kitais ūkio gyvūnais, patikimai pranešti apie svetimą žmogų arba įsibrovėlį, prireikus tokį net sulaikyti. 
Sarginiai ir kiemo šunys: Anksčiau sarginiams šunims buvo priskiriami: hovavartai, mitelšnauceriai, špicai, dobermanai, leonbergeriai, mastifai. 

Suprantama, tarp atskirų veiklos sričių griežtų ribų nėra. Šunys – galvijų varovai, jeigu būdavo namuose, turėdavo saugoti namus ir ūkį, kaip ir bandos sarginiai šunys. Šis darbinių šunų įvairiapusiškumas paaiškinamas tuo, kad kiekvienai veiklai specialiai veisti po šunį ir jį dresuoti žmonės anksčiau neturėjo nei priemonių, nei laisvalaikio. 
Daugelyje šalių, be specialiųjų šunų, yra tokių, kurie sugeba viską: sergėti gyvulius ir kiemą lydėti šeimininkus kelionėse – nesvarbu, ar pėsčiomis, ar automobiliu, ar net nelegaliose medžioklėse – ir naikinti žiurkes. Tokie visur pritaikomi šunys gyvena visiškai skirtingose pasaulio vietose. Tai – mitelšnauceriai iš Vokietijos ir Tibeto terjerai bei Lasos apsai iš Tibeto. Šios veislės šunys šiandien labai populiarūs, nes yra aršūs ir plačios paskirties namų šunys. 
Kai kurios aukščiau minėtos veislės yra palyginti naujos. Šių veislių šunys gali būti naudojami kaip apsauginiai ar sarginiai (dobermanai ir retesni rusų terjerai), taip pat kaip kiemo ir namų šunys (leonbergeriai).  
Šiandien oficialiai pripažintos apsauginių šunų veislės, kurios turi būti atitinkamai dresuojamos, kad būtų leidžiama jas veisti, ir kurios naudojamos policijos darbe. Šios veislės yra kilusios (net bokseriai ir Erdelio terjerai) iš vienos anksčiau minėtos atšakos. Tai  vokiečių aviganiai, malinua (belgų trumpaplaukiai aviganiai), ryzenšnauceriai, hovavartai, flandrų buvjė, rotveileriai ir dobermanai. 

 

   

Mano Sarikas.lt

 

Ar žinote, kad...

*Korėjos "pošintang'as" yra šunų mėsos sriuba. Ypatingai ši sriuba valgoma vasarą, nes tikima, kad ji labiau atpalaiduoja moteris ir sustiprina vyrų pajėgumą.