Medžioklinių šunų pirminės užduotys

Medžioklinių šunų pirminės užduotys



Šiaurės medžiokliniai šunys.
Šios veislės kilusios iš šaltesnių, bet miškingų Europos šiaurinės dalies regionų. Dažniausiai tai įvairios paskirties šunys, kurie žvėrį suseka, jį persekioja, sulaiko ir laiko tol, kol pasirodo medžiotojas. Didieji šios veislės šunys, kaip antai: akita inu, karelų lokinės laikos, laikos ir norvegų pilkieji špicai, buvo naudojami medžioti stambius žvėris – lokius, vilkus, lūšis, šernus ir briedžius. Su jais šie žvėrys medžiojami ir dabar. Šunys ir šiandien yra bebaimiai ir dažnai veikia labai savarankiškai. Vidutinio dydžio ar mažų veislių šunys – šiba inu ir suomių laikos – medžioja miško paukščius ir voveres. Vokietijoje šios veislės šunys retai naudojami kaip namų šunys. Kadangi jie yra savarankiški ir bebaimiai, turi būti labai kruopščiai auginami.  

Dogai ir jiems giminingos veislės.
Kažkada jie buvo naudojami medžioklėse stambiems žvėrims (lokiams, taurams) pjudyti. Sumažėjus žvėrių jie buvo auginami namams ir ūkiui saugoti, kovai su jaučiais, lokiais ir kitais gyvūnais, pagelbėti kare sužeistiesiams. Jau daug kartų įvairios dogams giminingos veislės laikomi išimtinai kaip namų šunys, sarginiai šunys ir palydovai. Dabar jie yra draugiško (su retomis išimtimis) būdo, greitai nesusierzina. Dogų ir jiems giminingų veislių priskyrimas medžiokliniams šunims nėra visai tikslus. Jie gali būti laikomi namų ir ūkio šunimis. 
Dogai ir jiems giminingos veislės. Šiai grupei priklauso labai didelės (mastifai, vokiečių dogai), didelės (Neapolio mastinai, bulmastifai), vidutinio dydžio (bokseriai, anglų buldogai), taip pat mažos ir įvairaus dydžio nykštukinės veislės (prancūzų buldogai, mopsai).  

Urviniai šunys.
Šie šunys naudojami urvinių žvėrelių medžioklei. Jie urvuose aptinka stambokus laukinius gyvūnus – lapes, barsukus, šeškus – ir juos ten papjauna. Yra labai drąsūs ir karingi. Be to, jie yra labai mažai dresuojami, nes įpratę dirbti savarankiškai. Šių šunų veislinės savybės ypač ryškios, nes buvo labai griežta atranka, susijusi su jų darbu. Kuris šuo delsia arba yra neryžtingas, tas iš lapės arba barsuko urvo gyvas nebeišlenda. 
Urviniai šunys skirstomi į žemaūgius terjerus (Vakarų Škotijos baltieji terjerai, kernterjerai, škotų terjerai, Norvičo terjerai, Norfolko terjerai ir Jorkšyro terjerai) ir aukštaūgius terjerus, kurie stiprius gyvūnus (priklausomai nuo jų kūno dydžio) papjauna arba po žeme, arba išlindusius iš urvų (foksterjerai, pastoriaus Raselo terjerai, valų terjerai, Kerio žydrieji terjerai ir Erdelio terjerai). Prie urvinių šunų priklauso ir taksai. Tiek taksai, tiek ir kitos terjerų veislės šiandien yra populiarūs medžiokliniai ir namų šunys. 
Terjerai arba taksai, išvesti iš grynai medžioklinių veislių linijų, yra netinkami laikyti kaip namų šunys. Vokietijoje yra pakankamai daug veislininkų kurie iš taksų ir daugumos terjerų veislių per kelias kartas išaugins namams ir parodoms skirtus šunis.  
Daugelis mažų terjerų anksčiau buvo laikomi, kad kiemuose ir tvartuose naikintų žiurkes. Ir šiandien beveik visi terjerai ir daugelis taksų yra geri žiurkininkai ir smulkiųjų graužikų medžiotojai. 
Pinčeriai ir mažieji šnauceriai anksčiau taip pat buvo laikomi naikinti žiurkes, todėl dar ir šiandien savo eksterjeru ir bebaimiu temperamentu jie panašūs į terjerus.  


Bulterjerai ir jiems giminingos veislės.
Bulterjerai, kaip ir dogų veislės, ne visai teisingai priskiriami medžiokliniams šunims. Bulterjerų veislės šunys buvo išvesti XIX a. pradžioje iš buldogų ir terjerų. Jie buvo skirti žiūrovų pramogoms – pjautynėms. Ši šunų kova jau daugiau kaip 150 metų yra uždrausta. 
Didelėje medžioklinių šunų grupėje yra veislių, kurios puikiai tinka būti šeimos šunimis arba palydovais. Tuo tarpu kitų veislių šunys geriausiai atskleidžia tik tai veislei būdingas savybes, kai privalo atlikti tam tikras užduotis.  
Bulterjerai ir jiems giminingos veislės. Dabar šių veislių šunys (bulterjerai, Stafordšyro bulterjerai, amerikiečių Stafordšyro terjerai ir Bostono terjerai) laikomi kaip namų šunys ir palydovai. Kai kuriems būdingas polinkis peštis su kitais šunimis. Draugiški su žmonėmis. Šios veislės agresyvumu kaltinamos visai nepagrįstai. 

 

   

Mano Sarikas.lt

 

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai šuo nasrais gali sukurti 68 - 81 kg slėgį kvadratiniam centimetrui. Kai kurie šunys gali sukurti iki 200 kilogramų slėgį.

  • Ciartas, Sakalas, Dzinga, Teteris, Fruktis, Čiučia, Garė, Missis
  • Šunų vardai >>