Medžiokliniai šunys - veislių užduotys

Medžiokliniai šunys - veislių užduotys



Medžiokliniai šunys - šių veislių pirminės užduotys 



Antroji didelė grupė – tai medžiokliniai šunys. Įvairiose šalyse yra daugiau ar mažiau specializuotų veislių, kurias iš dalies ir šiandien augina medžiotojai (fokshaundai, vokiečių medžiokliniai terjerai, vokiečių paukštšuniai).  
Kitos medžioklinių šunų veislės praeitame šimtmetyje (gal ir anksčiau) tapo tikrais namų šunimis (pudeliai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, škotų terjerai). 
Kai kurios veislės yra veisiamos iš grynai medžioklinių ir namų šunų veislių (taksai, labradorai, auksaspalviai retriveriai, kokerspanieliai). Kai kurios veislės turi ryškią tendenciją būti laikomos kaip namų šunys. Medžiokliniai šunys yra skirstomi priklausomai nuo paskirties. 

Paukštšuniai.
Paukštšuniai medžiotojui turi parodyti, kur slepiasi medžiojamas gyvūnas, dažniausiai laukinis paukštis, todėl jie ir vadinami paukštšuniais. Pastebėję grobį jie nutilksta: į laimikį atgręžtas kūnas sustingsta, viena letena pakelta. Kai kurie paukštšuniai laimikį parodo gulėdami arba tupėdami. Svarbu yra tai, kad nustatę laimikio buvimo vietą jo nepabaido, bet sustingsta prieš jį. Dauguma paukštšunių veislių yra labai draugiški žmogui. Vienintelė veislė, kuriai veisti reikia draugiškumč žmogui įrodančio pažymėjimo, yra Veimaro paukštšuniai – veimaraneriai. 
Paukštšuniai. Tarp paukštšunių savo gebėjimais pasižymi anglų pointeriai ir seteriai. Europos žemyno šalyse yra vietinių paukštšunių veislių: Vokietijoje – vokiečių paukštšuniai, Veimaro paukštšuniai, abu Miunsterio paukštšuniai; Prancūzijoje – trumpaplaukiai brakai, ilgaplaukiai epanjoliai, šiurkščiaplaukiai Kortalso grifonai.   
Daugumos paukštšunių, su kuriais medžiojama Vokietijoje, paskirtis būna labai įvairi. Jie naudojami prieš šūvį aptikti laimikį, atnešti nušautą laimikį arba pagal kraujo pėdsaką ieškoti pašauto žvėries ar paukščio. 
Išskyrus seterį, kildinamą iš namų šunų veislės, paukštšuniai Vokietijoje nėra tik namų šunys. Juos augina ir veisia dažniausiai medžiotojai, o paskui atiduoda kitiems medžiotojams. 

Laimikį atnešantys šunys. 

Tarp tokių šunų savo sumanumu garsėja retriveriai (angl. retrieve – atnešti) –šunys iš Dž.Britanijos ir Šiaurės Amerikos, kurie buvo išvesti, kad šeimininkui atneštų sausumos ar vandens pašautą laimikį, dažniausiai – paukščius iš vandens. Visoms retriverių veislėms būdingas polinkis atnešti. Dresuojant pakanka tik truputį paskatinti ir jie atneša įvairiausius daiktus. 
Laimikį atnešantys šunys. Yra 6 retriverių veislės, iš Labradoro, auksaspalviai ir – pastaruoju metu vokiškai kalbančiose šalyse – lygiaplaukiai retriveriai, kurie veisiami kaip namų šunys.  
Kitos veislės šunys, kurių pradinė paskirtis buvo atnešti pašautus vandens paukščius, yra pudeliai. Jau daug dešimtmečių su retomis išimtimis jie naudojami ne kaip vandens šunys, bet kaip namų, cirko šunys ir palydovai. Ši veislė išsaugojo savybes, būdingas visoms laimikį iš vandens atnešančių šunų veislėms: žaismingumą iki senatvės, greitą nuovoką, pasirengimą mokytis – esant atitinkamai socializacijai – ramią elgseną su žmonėmis ir kitais šunimis. Todėl šie laimikį iš vandens atnešantys šunys, jei yra tinkamo dydžio, naudojami pagal šiuolaikinę paskirtį – kaip aklųjų vedliai. Auksaspalviai ir Labradoro retriveriai, taip pat šių veislių sukryžminti palikuonys (kartais – didieji pudeliai) dresuojami dirbti aklųjų vedliais. 

Žvėrių pabaidytojai. 
Šios šunų grupės paskirtis – pabaidyti žvėrį iš priedangos, kad medžiotojas galėtų jį nušauti. Žvėrių pabaidytojai atlieka ir kitas užduotis – jie naudojami taip pat ir dirbti po šūvio, pvz. atnešti laimikį. 
Žvėrių pabaidytojai. Visos spanielių veislės yra žvėrių pabaidytojai. Vokietijoje kaip gryni namų šunys pirmiausia auginami ir veisiami anglų kokerspanieliai, amerikiečių kokerspanieliai, retsykiais – anglų springerspanieliai. Be kokerspanielių, tarp vokiečių medžiotojų labai populiarūs vokiečių spanieliai. Laikyti vien tik kai namų šunį ši veislė netinkama – su juo būtina medžioti.  

Skalikai, brakai. 

Beveik kiekvienoje šalyje yra vietinių skalikų. Dž.Britanijoje žymiausi yra iš dalies šeimos šunimis laikomi bigliai (triušiams ir kiškiams medžioti), fokshaundai (lapėms medžioti, tačiau jų negalima vadinti grynai šeimos šunimis), basetai (kiškiams medžioti). Vokietijoje iš šios grupės šunų dabar yra populiariausi vokiečių brakai ir Vestfalijos daksbrakai. Abi veislės priskiriamos medžiokliniams šunims.  
Skalikai, brakai: anksčiau gaujomis laikytų ir naudotų šunų paskirtis buvo užuosti medžiojamą laimikį ir jį persekioti tol, kol medžiotojas, kuris paskui šunų gaują dažniausiai sekdavo raitas, galėtų jį įnušauti. Puoselėjant tradicijas didelės šunų gaujos visų pirma laikomos Dž.Britanijoje, taip pat kitose šalyse. Anksčiau medžioklė su šunų gauja buvo tik kilmingųjų teisė, tačiau ir šiandien tai yra brangi pramoga. D.Britanijoje taip dažniausiai medžiojami elniai ir lapės. Yra šunų gaujų, kurios buvo arba yra naudojamos šernams, Šiaurės Amerikoje – meškėnams arba lokiams medžioti. Skalikai medžioja užuosdami pėdsaką, t. y. jie seka pagal gyvūno kvapą, net kai jo nesimato. Skalikai atrodo labai panašūs: jų ausys ilgos ir nukabusios, kailis trumpas, šiurkštus, dažniausiai šie šunys margi.  
Visus juos – nesvarbu, ar tai darbiniai, ar namų šunys – sieja vienas bendras bruožas – ryškus medžioklės instinktas, todėl reikalingas nuoseklus auklėjimas, o ten, kur daug žvėrių – pavadėlis. 

Pėdsekiai.  
Ši šunų grupė labai artima skalikams. Jie taip pat persekioja gyvūnus ir prie jų atveda medžiotojus. Skirtumas pasireiškia trejopai: pėdsekys seka pašauto gyvūno kraujo pėdsakais. Medžiotojai kraują vadina pėdsaku. Pėdsekiai laisvai nebėga – jie būna pririšti prie ilgos virvės. Ir jie dirba ne gaujoje, o po vieną. Pagal temperamentą jie ramesni ir santūresni už skalikus. Dabar pjudymo medžiokles su didelėmis šunų gaujomis daugelyje Europos šalių tiek dėl gyvūnų apsaugos įstatymų, tiek dėl medžioklės plotų stokos neberengiama. Daugelio buvusių skalikų veislių darbo paskirtis yra nauja – ieškoti sužeistų žvėrių. 
Pėdsekiai. Vokietijoje yra dvi vietinės pėdsekių veislės: bavarų pėdsekys ir Hanoverio pėdsekys. Abiejų veislių šunis gali auginti tik profesionalūs medžiotojai. Anglų bladhaundai – vieninteliai pėdsekiai, auginami kaip namų šunys. 

Kurtai. 
Kurtai taip pat buvo naudojami pjudymo medžioklėse. Didžiosios veislės – daugiausia gaujose, paskui kurias sekdavo raiti medžiotojai. Pagrindinis skirtumas nuo skalikų yra tas, kad kurtai medžioja matomą grobį. Santūriai atrodantys kurtai kartu yra bebaimiai medžiotojai, kurie pasiviję grobį jį užpuola ir dažnai net nužudo. Todėl jų laikymas su mažesniais naminiais gyvūnėliais, taip pat jų elgsena su svetimais šunimis ir katėmis kartais sukelia problemų. 
Šiandien medžioklė su kurtais tradiciškai rengiama arabų ir Afrikos šalyse. Vokietijoje kurtai dažniausiai laikomi kaip namų ir parodų šunys. Stiprus šios veislės pjudymo instinktas geriausiai gali būti patenkintas įvairiose lenktynėse ir jauko persekiojimo varžybose, kurias organizuoja ir rengia Vokietijos veisimo klubas. Vokietijoje šunų lenktynėse uždrausta lažintis iš pinigų. Šunų lenktynių sportas Vokietijoje yra pomėgis – ne taip, kaip D.Britanijoje ar Ispanijoje. Ten kurtų sportas – agresyvus verslas. Tai sukelia gyvūnų apsaugos problemų. 

  

 

Mano Sarikas.lt

 

Ar žinote, kad...

Šunys neturi prakaito liaukų, todėl jų kailis niekada nesušlampa nuo prakaito. Šunys prakaituoja tik per liežuvį ir ... padus.

  • Puoa, Juta, Krilas, Jardas, Bionikla, Pornas, Henkelis, Kempiniukas
  • Šunų vardai >>