Luošinantis šunų veisimas

Luošinantis šunų veisimas


Luošinantis veisimas

 


Kai veislininkas nori išvesti tik tam tikros kūno sandaros šunis, gali sulaukti keistų pasekmių: požymiai, kažkada padėję šuniui atlikti specifines užduotis, pernelyg juos išryškinus gali sukelti problemų. Nuo to nukentėjusias šunų veisles žiniasklaida pristato kaip kankines. Iki šiol tai pateisinama, nors dėl daugelio dalykų būtų galima ginčytis: kas gali tiksliai nustatyti, kada bobteilo kailis per daug vešlus, kada čihuahua akys per didelės, o takso kojos per trumpos? Tai tik keli pavyzdžiai iš ilgo pernelyg sureikšmintų požymių sąrašo. Juos apibendrinti pagal centimetrus bei kilogramus ir tokiam veisimui pritaikyti konkretų įstatymo paragrafą praktiškai yra sunku, nes dauguma tų požymių paveldima genetiškai. Tai reiškia, kad kartu su požymiais išryškėja daug iš dalies nežinomų genų. Dažnai būna svarbūs ir aplinkos veiksniai. Net jei ir žinomas tas vienintelis genas, sukeliantis tam tikrą defektą, dažnai būna daug modifikuotų genų, galinčių šį požymį sustiprinti arba susilpninti. 
Pavyzdys – žemaūgės šunų veislės, kurioms priklauso taksai. Jie visi – trumpomis galūnėmis, bet tarp jų yra ryškių skirtumų ir įvairiausių atmainų. 
Nei įstatymu, nei kokiu nors jo skirsniu neįmanoma nurodyti, nuo kelių centimetrų ar procentų prasideda luošinantis veisimas. Be to, poruojant net saikingų požymių tėvus, visiškai garantuoti, kad tarp palikuonių nebus nė vieno su genetiniu nuokrypiu, negalima. Todėl didžia dalimi atsakomybė tenka veislininkams, nes jie turi nusprėsti, ar veisti konkretų gyvūną, ar ne. Kitaip yra su monogeniškai paveldėtais požymiais, tai yra tais, kurių paveldėjimą lemia vienintelis dominuojantis arba recesyvus genas. Prie šių žinomų genų priklauso Merle faktorius, dėl kurio poveikio heterozigotinių gyvūnų kailis būna labai puikus (pvz., Arlekino dogo, žydrai margo kolio). Šie homozigotiniai gyvūnai būna beveik grynai balti, jiems būdingi sunkūs jutimo organų sutrikimai. Visuose veisimo klubuose kergti Merle faktorių turinčius šunis yra uždrausta. Kitas pavyzdys yra plikumo faktorius, dėl kurio heterozigotiniai gyvūnai būna „tik” be dantų užuomazgų; homozigotinės būsenos šuniukai žūva dar būdami vaisiaus stadijos. 

Šiais atvejais reikėtų pagalvoti, ar nevertėtų uždrausti veisti tokius genus nešiojančius gyvūnus. 

Be to, reikia skirti standarto nulemtas problemas, kurios šunų veislei gali sukelti sunkumų, pavyzdžiui, nudribę bladhaundų ir basetų apatiniai vokai bei paveldimos ligos, kurios neturi nieko bendra su veisle, bet įvairių veislių šunims pasireiškia akių ligomis arba medžiagų apykaitos sutrikimais.  
Ar žinojote? Flandrų buvjė anksčiau buvo naudojamas traukti vežimėlius ir varyti galvijus. Jo kailis buvo šiurkštus, trumpai kerpamas, taip pat kerpama uodega ir ausys. Šiandien buvjė ausys natūraliai nukabusios, uodega ilga. 
Jau daugelį šimtmečių auginami beplaukiai šunys. Šiandien dėl jų veisimo ginčijamasi.  
Kokerspanielis, mopsas ir šiurkščiaplaukis taksas. Šie visi trys šunys auginami kaip palydovai. 

 

   

Mano Sarikas.lt

 

Ar žinote, kad...

Tik šunys ir vyrai turi prostatas.

  • Ciartas, Sakalas, Dzinga, Teteris, Fruktis, Čiučia, Garė, Missis
  • Šunų vardai >>