Į ką atsižvelgti perkant šunį

Į ką atsižvelgti perkant šunį

 

Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant šunį? 
 

 

 

Nesvarbu, kokią veislę išsirenkate, bet prieš parsivesdami namo šuniuką ar suaugusį šunį turite išsiaiškinti kai kuriuos dalykus.  


 

Ar sutinka partneris arba šeima? 
Jei gyvenate kartu su draugu (drauge), arba turite šeimą, tai turėtų būti lyg ir savaime suprantama, kad tam visi pritaria ir šuns nori. Daug šunų greitai būna vėl atiduodama, nes žmogus panūdo įgyvendinti savo vaikystės svajonę, o kitas tam pritarė nenoromis arba net nebuvo jo atsiklausta. Tada šeimos nario ar draugo alergija dažnai būna tas lemiamas argumentas, kai atsisakoma laikyti šunį.  
Galbūt atrodys truputį netaktiška, tačiau žinokite, kad nei šuo, nei vaikas pašlijusių santykių nepagerins. Jeigu jūs skiriatės, bendras šuo neišgelbės! Gyvūnų prieglaudos pilnos tokių nelaimėlių, patekusių po skyrybų.  

Praneškite kaimynams ir nuomininkams 
Prieš įsigydami šunį paklauskite kaimynų ir nuomininkų, ar jie neprieštarauja. Ginčo atveju būtų geriau, kad nuomininkas savo sutikimą pateiktų raštu arba tai įrašytumėte į nuomos sutartį, nes ne kartą yra buvę, kad žodinio sutikimo vėliau buvo išsižadama. Jei meiliai žvilgčiojate į didesnių veislių šunis, apie tai saugumo sumetimais būtinai pasakykite nuomininkui ir kaimynams. Kad būtų laikomi maži gyvūnai, tokie kaip bigliai ar taksai, dažnai niekas neprieštarauja, bet kai kaimynai sužino apie ketinimą įsigyti didelės veislės šunį (pavyzdžiui, aviganį ar rotveilerį), kategoriškai pasisako prieš. Supraskite savo kaimynų būgštavimus.  

Patinas ar patelė? 
Dažnai į šuns pasirinkimą pagal lytį žiūrima kaip į skonio reikalą. Tačiau yra esminių skirtumų, nulemtų lyties. Patinai dažnai (išimtys patvirtina taisyklę) būna guvesni ir nutrūktagalviškesni negu patelės.  
Pastarosios lengviau dresuojamos ir greičiau paklūsta šeimos hierarchijai. Patelės rujoja du kartus per metus (kai kurių veislių – tik kartą) ir tuo metu ilgesniam laikui ieško patino kontakto. Gali nutikti taip, kad tuo metu jūsų namų duris apguls ištisa gauja šunų. Patinai kita lytimi domisi ištisus metus. Jegu jų aplinkoje yra viena ar kelios rujojančios patelės, jie dažnai įsisiautėja. 
Šunys, kurių socialinė elgsena nesugadinta, neutralioje aplinkoje su svetimais šunimis laikosi tvirto ritualo. Dažniausiai dėl didelių pjautynių nėra ko būgštauti. Problemų gali kilti tada, jei yra labai didelis amžiaus skirtumas, kai vienas ar abu šunys, būdami jauno amžiaus, neturėjo pakankamai kontaktų arba tie kontaktai su kitais šunimis buvo neigiami, arba kai abu patinai varžosi dėl rujojančios patelės. Prieš perkant šunį geriausia išsiaiškinti, ko jūsų kaimynystėje daugiau – patinų ar patelių? Jei bus daug nesterilizuotų patelių, tai su patinu turėsite daugiau problemų negu tuo atveju, jei gyventų viena patelė ir ta pati – atokiau. Alternatyva būtų iškastruoti (sterilizuoti) savo gyvūną, operacijos būdu pašalinti lytines liaukas (sėklides arba kiaušides).  

Po operacijos patinai pasidaro ramesni, praranda potraukį kovoti dėl pavaldumo tvarkos, nebesidomi patelėmis. Patelių temperamentas, priešingai, pasikeičia mažiau negu patinų. Dažnai jų elgsena pasidaro labiau panaši į patinų. Abiejų lyčių šunims po kastracijos gali padidėti apetitas, todėl padidėja jų masė. Polinkį nutukti turi kokerspanieliai, retriveriai ir bigliai – apskritai jie pasižymi labai geru apetitu! Po sterilizacijos patelių, turinčių šilkinį be pavilnės kailį, pavyzdžiui, kokerspanielių arba Miunsterio mažųjų paukštšunių, kailis pasidaro panašus į šuniukų. Kastracijos privalumus ir trūkumus kiekvienu atveju reikėtų pasverti atskirai. Apie problemas, iškylančias dėl seksualinio potraukio, geriausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.  


Jaunas ar suaugęs šuo? 
Kitas svarbus sprendimas, kurį turite laiku priimti, – ar norite šuniuko, ar suaugusio šuns. Dauguma kinologų draugijų gali ne tik tarpininkauti įsigyjant šuniuką, bet ir informuoti apie globos centrus, kurie siūlo bet kokio amžiaus gyvūnus. Rimti veislininkai savo šuniukus atiduoda ne anksčiau kaip 8–12 mėnesių. Šį laiką šuniukas būtinai turi praleisti kartu su motina ir kitais vados šuniukais. Kai siūlomas jaunesnio amžiau šuniukas, reikėtų gerai pagalvoti.  
Jeigu kyla abejonių, geriau šuniuko neimkite. Atminkite, kad geriau įsigyti jau paskiepytą šuniuką, o jie pirmą kartą skiepijami sulaukę 8 mėnesių. 
Gyvūnų, atiduotų į globos centrą, likimas būna labai įvairus. Būna 9, 10 metų ar net dar senesnių šunų, kurie, mirus šeimininkui, ieško naujos vietos. Kiti šunis atiduoda, kai skiriasi, persikelia gyventi į kitą vietą arba kai šuo pavydžiai reaguoja į naujagimį ir t. t. – priežasčių būna daug. Kai kuriems iš šių nelaimingų šunų tenka pereiti per daugelį rankų. Dažnai pasitaiko, kad taip nė vienas tinkamai ir nepasirūpina, kad šuo būtų auklėjamas ir dresuojamas. Retais atvejais šunys į globos centrus atiduodami dėl elgsenos sutrikimų. Jei rengiatės įsigyti senesnį šunį, kuriam norite suteikti gražų gyvenimo saulėlydį, tokį tikrai rasite kinologų draugijos globos centruose.  

Tinkamas laikas 
Kada turi atsirasti įnamis? Apie tai taip pat reikia pagalvoti. Jei artimiausiu metu nusimato dideli pokyčiai, pavyzdžiui, kraustymasis, vaiko gimimas, darbo pakeitimas arba tolima kelionė, tai šuns įsigijimą turėtume atidėti. Geriausia būtų, kad paimtumėte atostogas, kol šuo apsipras namuose ir jūs galėtumėte daugiau su juo užsiimti. Jei šunį norite dovanoti, ypač šv. Kalėdų proga, pirmiausia įteikite čekį. Tokiu atveju išsigandęs šuo nepaklius tiesiai į didelę sumaištį ir nebus tampomas daugybės svečių. Be to, dovanos gavėjas gali ramiai pasiruošti priimti šunį ir kartu eiti pas veislininkus jo išsirinkti ir parsivesti. 

Išlaidos 
Šuns išlaikymas kartais gali būti labai brangus. Išlaidas reikėtų planuoti. Veislinis šuniukas dažniausiai kainuoja 750–1000 eurų. Kai kurių veislių šunys yra žymiai brangesni. Nereikia pamiršti, kad šunų veisimas yra pelno siekiantis verslas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ir finansinių išlaidų. Prieš leidžiant kalaitę kergti veisimo klube ji įvairiai testuojama, vertinama ir, nelygu veislė, tikrinama jos sveikatos būklė.  

Už sukergimą, priklausomai nuo patino, mokama keli šimtai eurų. Šuniukui išrašomi kilmės dokumentai. Be to, šunys turi būti reguliariai skiepijami, gydomi nuo parazitinių kirmėlių. Šią mokamą procedūrą atlieka veislinių šunų klubo veterinarijos gydytojas. Sąžiningas veislininkas nuosekliai rūpinasi savo šuniukų socializacija (bendruomeniniu šuns gyvenimu). 
Tai tik maža dalis to, ką turi nuveikti veislininkas, kol jūs paimsite vieną iš jo šuniukų Vis dėlto šuniuko kaina sudaro tik nedidelę dalį visos sumos, kurią turėsite išleisti per visą šuns gyvenimą. Turite numatyti ėdalo išlaidas, kurios, priklausomai nuo šuns dydžio, gali būti didelės. Už kasmetinį skiepijimą teks sumokėti 50 eurų. Dar yra kasmetinis šuns laikymo mokestis, kuris įvairiose bendruomenėse būna skirtingas. Kai kurių veislių šunys (pudeliai, šnauceriai, daugelis terjerų) turi būti reguliariai kerpami. Tas išlaidas taip pat reikia įskaičiuoti. Aišku, galėtų pamokyti kirpti veislininkas arba reikėtų lankyti kinologų draugijos rengiamus kursus. 
Jeigu norite nukirpti šunį kaip priklauso pagal veislės standartą, kad jis galėtų tinkamai dalyvauti parodoje, tai kirpimo procedūrą turite patikėti profesionalui, nors dažniausiai tai užima santykinai daug laiko. 
Pagrindiniams reikmenims priskiriami antkaklis, pavadėlis (dideliems šunims pirmaisiais metais – iki trijų dydžių, kaskart vis storesnės medžiagos), krepšys ir dubenėlis. Kitas inventorius priklauso nuo specifinių poreikių. Prekybininkai siūlo aibę žaislų, dresūros reikmenų, avalynės ir drabužių, taip pat daugiau ar mažiau reikalingų šuns kasdienio gyvenimo aksesuarų. 
Įstatymu dar nenumatyta, bet patartina šunį apdrausti privalomuoju draudimu, taip pat ir mažas veisles. Galima apdrausti ligos atveju, bet Vokietijoje toks draudimas sudaromas labai retai. Veterinarijos gydytojo konsultacijos gali būti labai brangios, o jei prireikia operuoti arba gydyti stacionare, gali tekti sumokėti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. 
Didelį šunį turite vežti pikapu, visureigiu arba daugiaviečiu automobiliu. Jei vežtumėte „Kafer”, „Mini Cooper” arba išvis neturėtumėte automobilio, susidurtumėte su didelėmis problemomis. Pavyzdžiui, kaip gabensite sužeistą šunį, jeigu jam suleista nuskausminamųjų vaistų arba jis nejuda dėl kitų priežasčių?  
Jei to dar nėra padaręs veislininkas, pravartu implantuoti žymą. Tokia žyma paženklintas dingęs šuo greičiausiai vėl bus grąžintas šeimininkui. Toks tapatumo žymėjimas, palyginti su tatuiruote, yra pranašesnis, nes neišblunka ir jo negalima suklastoti. 
Taigi matote, kad pasirinkimo kriterijus turi ir finansinę pusę. Kas dėl lėšų stokos turi atsisakyti automobilio arba įsigyja mažą, ar priverstas taupyti maistui, tas bus neteisus pasirinkdamas vokiečių dogą arba airių volfhaundą. 

 

    

Mano Sarikas.lt

 

Ar žinote, kad...

Kalės dukart daugiau kandžiojasi nei šunys.

  • Žiogas, Nasa, Morka, Denisas, Nobias, Fuksas, Brendis, Munia
  • Šunų vardai >>